Published at: 05:02 pm - Wednesday February 24 2010
Sausėjanti oda tampa šiurkšti, nelygi, paryškėja jos piešinys. Jei sausumas didėja, oda parausta, pleiskanoja, ima niežėti. Vėliau praranda elastingumą, vientisumą, joje atsiranda įtrūkimų, pro kuriuos gali patekti įvairių aplinkos medžiagų, alergenų, patogeninių mikroorganizmų ir sukelti uždegimą. Per sausą ir pažeistą odą lengviau patenka įvairios sensibilizuojančios (jautrinančios) cheminės medžiagos, kurios gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Keletas tyrimų parodė, kad per pažeistą odą sergantieji atopiniu dermatitu gali įsijautrinti įkvepiamiems alergenams (pvz., namų dulkių erkutėms), o tai gali skatinti kvėpavimo takų alergijų (bronchų astmos, alerginio rinito) vystymąsi.
Sausos odos priežastys
Odą sausina įvairūs išorinės aplinkos veiksniai: maža santykinė oro drėgmė, stiprus vėjas, šaltis, karštis, ultravioletiniai spinduliai. Odos sausumas ir pleiskanojimas sumažėja vasarą (šiltas, drėgnas oras) ir sustiprėja žiemą (šaltas, vėjuotas oras, dėl centrinio šildymo sumažėjusi patalpų drėgmė). Yra ryšys tarp vandens kiekio raginiame (paviršiniame) odos sluoksnyje ir aplinkos ore. Odą sausina netinkama jos priežiūra: dažnas prausimasis, ypač karštu vandeniu ir naudojant šarminio pH muilus, odos trynimas šiurkščiu rankšluosčiu. Odos sausumą didina kontaktas su dirgikliais: cheminėmis medžiagomis, skalbimo milteliais, indų plovimo, patalpų valymo priemonėmis, dūmais, įvairiomis medžiagomis, esančiomis parfumerijos produktuose. Daugumoje muilų ir valymo priemonių yra natrio laurilsulfato – detergento, pasižyminčio iritacinėmis savybėmis. Įtakos odos sausėjimui turi paveldimumas, natūralus odos senėjimas, vitamino A trūkumas maiste. Tam tikrų profesijų žmonės, kurie daugiau kontaktuoja su šarminiais muilais ir detergentais (namų šeimininkės, indų plovėjai, skalbėjai, chirurgai ir kt.) ar su organiniais tirpikliais, valikliais, dirginančiomis statybinėmis medžiagomis (mechanikai, statybininkai ir kt.), skundžiasi per dideliu odos sausumu, niežėjimu, tempimu. Oda išsausėja sergant endokrininėmis ligomis (cukriniu diabetu, skydliaukės ligomis), odos ligomis (ichtioze, atopiniu dermatitu, žvyneline ir kt.). Chemoterapija, hemodializė, retinoidų, diuretikų vartojimas taip pat sausina odą.
Epidermio barjerinės funkcijos reikšmė
Sausa oda yra susijusi su pablogėjusia odos barjerine funkcija ir padidėjusiu vandens netekimu. Epidermis vaidina didelį vaidmenį odos barjerinėje funkcijoje. Epidermio ląstelės (keratinocitai) nuolat atsinaujina iš epidermio pamatinio sluoksnio. Nuo pamatinio sluoksnio atsidalijusi ląstelė diferencijuojasi, kol suragėja ir nusilupa. Epidermio ląstelės visiškai atsinaujina per 26–28 dienas. Raginis epidermio sluoksnis yra tikrasis odos barjeras. Jis sudarytas iš negyvų bebranduolių suragėjusių ląstelių (korneocitų) bei iš lipidų ir baltymų sudarytos medžiagos, kuri atlieka sujungiklio vaidmenį. Korneocituose yra medžiagų, vadinamų natūraliu drėkinamuoju faktoriumi, kuris sulaiko vandenį ląstelių viduje. Dėl didelio vandens kiekio korneocitai paburksta, sumažėja „ertmių“ raginiame sluoksnyje dydis ir skaičius, todėl nesusidaro odos įtrūkimų. Epidermio lipidai atlieka barjerinę funkciją, didina gebėjimą prisijungti vandenį, reguliuoja ląstelių deskvamaciją. Normalus raginis sluoksnis turi daug drėgmės. Sveikos odos epidermio raginiame sluoksnyje yra apie 15–30 proc. vandens, jei jame vandens yra mažiau nei 10 proc., oda sausėja. Odos lankstumas ir elastingumas tiesiogiai susijęs su vandens kiekiu epidermyje.
Atopinis dermatitas yra dažna odos liga, ypač vaikams. Sergantieji atopiniu dermatitu kenčia nuo odos sausumo, varginančio niežėjimo. Tyrimai rodo, kad sergančiųjų atopiniu dermatitu odai būdingas sumažėjęs vandens kiekis raginiame sluoksnyje, padidėjęs transepiderminis vandens netekimas (tiek sausoje, tiek kliniškai normalioje odoje), sumažėjusi vandens sujungiamoji galia, epidermio lipidų kiekio, metabolizmo sutrikimai, labai maži korneocitai, kurie gali padidinti „ertmių“ skaičių raginiame sluoksnyje. Šie duomenys rodo, kad sergančiųjų atopiniu dermatitu odos struktūra bei jos barjerinė funkcija yra pažeista.
Emolientų sudėtis ir savybės
Nuo senų laikų sausa oda buvo tepama aliejais ir riebalais. Šiuo metu galima įsigyti įvairių emolientų. Emolientai – tai odą minkštinantys bei drėkinantys preparatai. Svarbiausia emolientų sudedamoji dalis yra lipidai, kurie gali būti gyvuliniai (pvz., lanolinas), augaliniai (įvairūs aliejai), mineraliniai ar sintetiniai. Lipidai sudaro 20–40 proc. preparato svorio. Emolientuose taip pat yra emulsiklių, kurie užtikrina emulsijų stabilumą, bei konservantų (pvz., benzoinė rūgštis), kurie išsaugo preparato stabilumą, pailgina jo tinkamumo trukmę ir neleidžia daugintis bakterijoms.
Emolientai sudaro lipidinį barjerą, kuris saugo nuo vandens išgaravimo. Drėgmė laikosi ne pačiose raginėse ląstelėse, o tarp jų. Drėkinamasis emolientų poveikis priklauso nuo į juos įdėtų humektantų (pvz., pieno rūgštis, glikolio rūgštis, vyno rūgštis, glicerinas, šlapalas, propilenglikolis). Humektantai įsiskverbia į epidermio raginį sluoksnį, ten pritraukia bei sulaiko vandenį. Drėkinamos odos paviršius tampa lygesnis, pagerėja odos elastingumas, sumažėja raginio sluoksnio ląstelių priešlaikinis atsidalijimas – odos pleiskanojimas. Taigi emolientų vaidmuo dvejopas: vandeninė fazė tiekia vandenį, lipidinė fazė sudaro plėvelę odos paviršiuje, prasiskverbia į raginį sluoksnį, palengvina epidermio barjero atsinaujinimą. Pavartojus emoliento, drėkinamasis poveikis pasireiškia per pusę ar vieną valandą ir trunka apie keturias valandas.
Emolientai atnaujina epidermio barjerą, todėl užkerta kelią patogeninių mikroorganizmų, pvz., stafilokokų, kurie vaidina didelį vaidmenį atopinio dermatito patogenezėje, įsiskverbimui. Tuo pagrįstas jų netiesioginis uždegimą slopinantis veikimas. Emolientai gali turėti ir tiesioginį uždegimą bei niežėjimą slopinantį poveikį, sumažindami Interleukino – 1α išsiskyrimą. Įrodyta, kad atopinio dermatito paūmėjimą gydant emolientais ir vietiniais gliukokortikosteroidais, pastarųjų reikia tepti mažiau ir trumpiau.
Atsižvelgiant į lipidų ir vandens santykį, emolientai gali būti:
- aliejaus vandenyje emulsija (losjonas, pusiau riebus kremas),
- vandens aliejuje emulsija (kremas, riebus kremas),
- vien lipidai (tepalas).
Mažiausias lipidų kiekis yra losjonuose, vidutinis – kremuose, didžiausias tepaluose. Kuo didesnis lipidų kiekis preparate, tuo emoliento poveikis yra geresnis ir ilgesnis, bet oda atrodo riebesnė, lipnesnė, „blizganti“.
Emolientai retai sukelia nepageidaujamą poveikį. Dažniausiai gali atsirasti subjektyvių jutimų (odos deginimas, badymas), kurie pasireiškia tuoj po emolientų pavartojimo. Tokius pojūčius retkarčiais gali sukelti humektantai (drėkikliai, pvz. pieno rūgštis, didesnė šlapalo koncentracija) bei konservantai. Labai retai humektantai, emulsikliai ir aliejai gali sukelti kontaktinę alergiją. Alerginį kontaktinį dermatitą dažniau sukelia kvapiosios medžiagos ir konservantai. Dar vienas galimas nepageidaujamas emolientų poveikis – kosmetiniai spuogai ir folikulitai (folikulo uždegimai). Labai retai galimas ir fotodermatitas – padidėjęs odos jautrumas saulės spiduliams. Dažniausiai jo priežastis – kvepalai, UV spindulių blokatoriai ir halogeninti konservantai, esantys kai kurių emolientų sudėtyje. Emolientų efektyvumas ir kokybė turi būti įrodyti klinikiniais bei dermatologiniais instrumentiniais tyrimais.
Emolientai skirti ne tik sveikai odai drėkinti ir minkštinti. Kadangi šie preparatai drėkina odą, slopina pleiskanojimą, niežėjimą, uždegimą, jie plačiai naudojami įvairioms odos ligoms (ichtiozei, atopiniam dermatitui, žvynelinei, kontaktiniam dermatitui ir kt.) gydyti kaip pagalbinė, o neretai ir pagrindinė gydomoji priemonė. Vartojant emolientus oda būna atsparesnė meteorologiniams veiksniams, buityje naudojamiems cheminiams dirgikliams. Šie preparatai taip pat vartojami po nudegimų saulėje, atliekant radioterapines procedūras.
Sausos odos priežiūra ir gydymas
Visi, kurie kenčia dėl sausos odos, turi gerai žinoti, kaip tokią odą reikia prižiūrėti ir gydyti. Reikėtų atsisakyti visų odą dirginančių priemonių ir šarminės reakcijos muilo. Anglijoje buvo apklausti sergantieji atopiniu dermatitu, 38 proc. liga paūmėdavo nusiprausus su muilu. Muilą reikia pakeisti specialiais prausikliais – lipidų turinčiais muilų pakaitalais. Sergantiesiems atopiniu dermatitu maudytis reikia dažnai, nes maudantis sudrėkinamas odos raginis sluoksnis, pašalinamos pleiskanos, šašai, mikroorganizmai. Maudytis geriausia drungname vandenyje, į jį galima įdėti sodos, įpilti avižų nuoviro ar specialių aliejų voniai. Į vonią įpylus vonios aliejaus, vonioje bus slidu, todėl reikia įspėti ligonius, ypač vyresnio amžiaus, kad vonioje patiestų neslidų kilimėlį ir būtų atsargūs. Iškelti vaiką iš vonios taip pat reikia atsargiai, nes vaikas taip pat bus „slidus“. Nusiprausus, odą reikia nusausinti netrinant, švelniai prispaudžiant rankšluosčiu. Svarbu prisiminti, kad išsimaudžius per 3 minutes odą būtina sutepti emolientais.
Žmonės, kurių oda sausa, turi vilkėti natūralaus pluošto (pvz., medvilninius, lininius) drabužius, vengti vilnonių, sintetinių audinių. Patalynė ir lovos baltiniai po skalbimo turi būti gerai išskalauti, kad neliktų erzinančių muilo, skalbimo miltelių dalelių.
Esant sausai odai ir stipriam niežėjimui, ypač paūmėjus ligai, gali padėti drėgni kompresai: ant pažeistos odos uždedamas vėsiame vandenyje suvilgytas kompresas (iš kelių marlės sluoksnių), ant jo – sausos marlės ar lininio audinio sluoksnis, laikoma 15–20 min. Kad neišdžiūtų, prieš uždedant kompresus ir juos nuėmus odą reikia patepti emolientais. Tokie kompresai šaldo odą, mažina niežėjimą, uždegimą.
Emolientais sausą odą reikia tepti dažnai – 2–6 kartus per dieną, atsižvelgiant į jos sausumą. Labai svarbu pasirinkti tinkamą emolientą ir naudoti jį reguliariai. Moksliniai tyrimai rodo, kad atopinio dermatito remisijos (ramybės) fazėje morfologinių raginio sluoksnio pokyčių būna net ir normaliai atrodančioje odoje, tokios odos nuolat nedrėkinant, liga paūmėja greičiau. Todėl atopiniu dermatitu sergantiems ligoniams rekomenduojama emolientus naudoti ilgai ir be pertraukų (kasdien).
Tik pakankamas emoliento kiekis gali duoti norimą rezultatą. Jei oda labai sausa, tai visam kūnui tepti visą savaitę gali prireikti: kūdikiui – iki 250 g, vaikui – iki 500 g. Suaugusio žmogaus visam kūnui ištepti gali reikėti iki 500 g (priklauso nuo kūno svorio) preparato per dieną.
Žmonėms, kuriuos vargina sausa oda, preparato formą (losjoną, kremą, tepalą) reikia parinkti pagal:
Plaukuotajai galvos odai ir kitų plaukuotų vietų odai tepti tinka losjonai, veido, liemens, galūnių odai – kremai ir tepalai. Ūminės fazės metu šlapiuojančių bėrimų negalima tepti tepalais dėl jų okliuzinio poveikio. Šiuo atveju labiau tinka losjonai, neriebūs kremai. Jei oda yra labai sausa, pleiskanojanti, galima pasirinkti riebų kremą ar tepalą. Jei oda nėra labai išsausėjusi, ją saugant ir drėkinant tinka pusiau riebūs kremai. Žiemą sausai odai tepti tinka riebūs kremai ir tepalai, o vasarą – losjonai ir pusiau riebūs kremai. Ryte paaugliai ir suaugusieji paprastai nenori tepti veido riebiu kremu ar tepalu, bet noriai tepa gerai įsigeriančius ir nesukeliančius odos „blizgėjimo“ neriebius kremus, o vakare veidą gali patepti ir riebesniu kremu. Atsižvelgiant į tam tikrų kūno dalių sausumą, vienas vietas gali tekti tepti tepalu, kitas – kremu. Žmonėms, kurių oda sausa, reikėtų pabandyti keletą emolientų. Svarbu, kad jiems preparatas patiktų, jį noriai ir dažnai teptų, tada galime tikėtis, kad gydymo rezultatai bus geresni.
regimantas