Kas yra venų trombozė?

Venų tromboze vadinamas patofiziologinis klinikinis fenomenas, pasireiškiantis kraujo krešulių susidarymu venose. Trombozė reiškia krešulio susidarymą ir pasilikimą susidarymo vietoje, o tromboembolizmas – krešulio dislokaciją ir migraciją kraujotakos sistemoje pagal kraujo tėkmę. Arterinės ir veninės sistemų trombozė turi patofiziologinių panašumų, tačiau jų klinikinė išraiška, priežastys ir pasekmės gali labai skirtis.

Venų trombozė kliniškai skirstoma į paviršinių ir giliųjų venų trombozes. Dažniausiai jos lokalizuojasi – apatinėse galūnėse.

Paviršinių venų trombozė pacientui sukelia kojų skausmą, diskomfortą, tačiau dažniausiai nekelia grėsmės gyvybei. Daug pavojingesnė giliųjų venų trombozė, kada pažeidžiamos kojų ar dubens giliosios venos. Pavojingiausia venų trombozės komplikacija – embolizmas. Plaučių embolizacija, kelianti grėsmę ligonio gyvybei, dažniausiai susijusi su giliųjų venų tromboze. Jei žmogus turi prieširdžių ar skilvelių pertvaros defektą (įgimtą širdies ydą), embolas iš veninės sistemos gali pereiti į arterinę. Tai vadinama paradoksiniu embolizmu.

Venų trombozės priežastys

Ir veninės, ir arterinės sistemos trombozę skatina trys grupės priežasčių. Tai vadinamoji klasikinė Virchovo triada:

• kraujo sudėties ir savybių pakitimai;
• kraujagyslių sienelės pažeidimai;
• sulėtėjusi kraujo tėkmė.

Trombų susidarymą skatina padidėjęs kraujo krešumas, kraujo sutirštėjimas, padidėjęs klampumas; infekciniai, trauminiai, imuniniai ar kitokie kraujagyslių sienelių pažeidimai.

Venų trombozės riziką didina:

• vyresnis amžius
• moteriška lytis
• traumos
• ilgalaikis nejudrumas
• stovimas darbas
• piktybiniai navikai
• nutukimas
• įgimti ar įgyti kraujo koaguliacijos sutrikimai
• kai kurios ligos (inkstų, vilkligė ir kt.).

Moterys dėl fiziologinių ir gyvenimo būdo ypatumų apie 10 kartų dažniau serga venų tromboze, negu vyrai. Moterims venų trombozės atsiradimo riziką didina nėštumas (progesteronas sukelia venų atoniją, o padidėjusi gimda mechaniškai spaudžia dubens, blogina nutekėjimą iš dubens ir kojų venų, peroralinių hormoninių kontraceptikų vartojimas (ypač jei moteris vyresnė negu 35 metų ir dar rūko) ir kt. Be to, moterys daug dažniau kreipiasi dėl kojų venų trombozės net ir neturėdamos ryškesnių nusiskundimų – tik dėl pablogėjusios kosmetinės, estetinės kojų būklės, išvaizdos. Venų trombozei atsirasti svarbus įgimtas jungiamojo audinio nevisavertiškumas, dėl kurio venos pernelyg išsiplečia, vožtuvai nebeuždengia spindžio jų spindžio, prasideda veninio kraujo regurgetacija, tvenkimasis apatinėje kūno dalyje (kojose).

Venų trombozės požymiai

Ilgą laiką trombų pažeista vena (ar venos) gali nesukelti ryškesnių nemalonių simptomų – tokia būklė vadinama flebotromboze. Uždegimo komplikuota venų trombozė vadinama tromboflebitu, jos simptomai daug ryškesni: pažeistos venos ir aplinkinių audinių skausmingumas; paraudimas, patinimas, padidėjusi kūno temperatūra. Dažnai venų trombozė pasireiškia keletu gan tipiškų simptomų:

• kojų sunkumu, greitu nuovargiu;
• kojų patinimu;
• ilgainiui gali atsirasti odos pakitimų (atrofija, hiperpigmentacija, trofikos sutrikimų – opų, dažniausiai apatinio blauzdos trečdalio medialinėje pusėje)

Opų komplikuota venų trombozė daug sunkiau gydoma ir gydymas keletą kartų brangesnis. Laiku ir tinkamai negydoma paviršinių venų trombozė gali komplikuotis pavojingesniais giliųjų venų pažeidimais (dėl atsivėrusių „atsarginių“ jungčių, anastomozių, jungiančių giliąsias ir paviršines venas). Ir paviršinių, o tuo labiau giliųjų venų tromboziniai pažeidimai turi būti gydomi kiek galima anksčiau, turi būti kuo anksčiau diagnozuojami. Patikimai diagnozuoti venų trombozę gali tik specialistas – gydytojas angiologas, flebologas, atlikęs specialius veninės kraujotakos ir venų būklės tyrimus, iš kurių informatyviausi yra “Doppler” ultragarsinis bei galūnių arteriografija. Taip pat būtina atlikti kraujo krešumo (koaguliacijos) testą.

Venų trombozės gydymui taikomi chirurginiai ir/arba konservatyvūs metodai. Konservatyviems būdams priskiriama kompresinė terapija ir vaistai. Pastaraisiais metais net iki 50 proc. sergančiųjų venine tromboze pavyksta sėkmingai gydyti konservatyviais būdais, išvengiant skalpelio, tai yra flebotrombozė nustojo būti išimtinai chirurgų kompetencijos sritis. Iš kompresinės terapijos priemonių efektyviausios ir plačiausiai taikomos yra elastinės kojinės (jų yra skirtingų kompresijos klasių ir dydžių, specialistas flebologas turi pamokyti pacientą teisingai užsimauti kojines) ir elastinis bintavimas. Taip pat vis populiaresni tampa flebotoniniai vaistai, kuriais (ypač kartu su kompresine terapija) galima sėkmingai gydyti daugumą venų tromboze sergančių žmonių.