Mikroblogas apie Ligas

Literatūroje nurodoma (D.A.Conrad, 1998; A.J.Alario, 1997; H.B.Jenson et al., 2006), jog vaikų ūminį vidurinės ausies uždegimą – otitą dažniausiai sukelia Streptococcus pneumoniae (30-40 proc.), Haemophilus influenzae (25-30 proc.) ir Moraxella (Branhamella) catarrhalis (10-20 proc.) bakterijos. Rečiau šią ligą sukelia rinovirusai (10-20 proc.; neretai kartu su bakterijomis), Streptococcus pyogenes, labai retai – Mycoplasma pneumoniae (0,1 proc.).

Yra nuomonė, kad vyresniems vaikams, sergantiems seroziniu vidurinės ausies uždegimu, galima skirti tik simptominį gydymą. Bet yra nustatyta, jog ir serozinio otito atveju būgninėje ertmėje aptinkamos aukščiau išvardintos vidurinės ausies uždegimą sukeliančios bakterijos. Tuo tarpu D.A.Conrad (1998) nurodo, jog negydant vaikų otito antibiotikais, otoantritas ar mastoiditas atsiranda 20 proc., gydant – tik 2,8 proc. ligonių; Centrinės Nervų Sistemos infekcija negydant antibiotikais, išsivysto 2,5 proc., gydant – tik 0,13 proc. ligonių. F.Fairbancs (2001) nurodo, jog gydant vidurinės ausies uždegimą antibiotiku, vaikas reikšmingai apsaugomas nuo prikurtimo.

Daugelio Lietuvos gydytojų nuomone, vaikų ūminį vidurinės ausies uždegimą reikia gydyti antibiotikais. Pradiniam ūminio vidurinės ausies uždegimo gydymui tikslingiausia skirti amoksiciliną. Jis gerai patenka į būgninę ertmę, veikia dažniausius vaikų otito sukėlėjus. Amoksicilino skiriama per os po 40-50 mg/kg per parą, dalijant į 3 dalis. Jei po 72 val. nėra efekto, siūloma didinti amoksicilino dozę iki 80-90 mg/kg per parą arba skirti per os amoksiciliną su klavulano rūgštimi (R.M.Kliegman, 2006, JAV – siūlo iš karto skirti amoksiciliną po 80-90 mg/kg per parą). Jei vaikas alergiškas (ypač penicilinams), otito gydymui skirtini antrosios kartos cefalosporinai per os (cefuroksimas po 20-30 mg/kg per parą). Kai kurie autoriai siūlo vaikų ūminį vidurinės ausies uždegimą gydyti vienkartine (sunkiais atvejais – kartą per dieną 3 dienas) trečiosios kartos cefalosporino ceftriaksono injekcija į raumenis (50 mg/kg), ypač jei vaikas vemia nuo geriamųjų antibiotikų. Kartais sergantiems ūminiu vidurinės ausies uždegimu vaikams siūloma skirti naujuosius makrolidus (klaritromiciną ar azitromiciną), bet jie labiau reikalingi dažnai vaikų amžiuje Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae sukeltai infekcijai gydyti, juo labiau, jog Mycoplasma pneumoniae sukelia otitą tik 0,1 proc. atvejų.

Nurodoma, jog yra keletas situacijų, kai sergančiam ūminiu vidurinės ausies uždegimu vaikui rekomenduotina iš karto skirti amoksiciliną su klavulano rūgštimi ar antrosios kartos cefalosporiną:

• jei per paskutinius 3 mėn. vaikas buvo gydytas antibiotikais;
• jei vaikas jaunesnis nei 2 metų;
• jei vaikas anksčiau dažnai sirgo otitais.

Antibakterinio gydymo trukmė, sergant ūminiu vidurinės ausies uždegimu vaikams iki 3 metų sudaro 10 dienų, vyresniems vaikams (jei nekomplikuotas otitas nustatytas pirmą kartą) – 5-7 dienas. Jei per pirmąsias 72 val. antibakterinis gydymas buvo neefektyvus, trukmė, skiriant naują antibiotiką – 10 dienų.