Mikroblogas apie Ligas

Utėlėtumu arba pedikulioze yra vadinamas apsikrėtimas utėlėmis. Skiriami šie pedikuliozės sukėlėjai: galvinė utėlė Pediculus humanus capitis, parazituojanti žmogaus galvos plaukuose, drabužinė utėlė Pediculus humanus corporis, prazituojanti žmogaus drabužiuose, gaktinė utėlė Phtyrius pubis, parazituojanti gaktos srities plaukuose.

Apie 300 rūšių utėlių gali parazituoti pas žmogų ir gyvūnus. Žmogaus utėlės minta jo krauju, per vieną kartą gali prisisiurbti nuo 0,7–1,1 mg kraujo. Siurbdama kraują utėlė sukelia niežulį, o kasant, į įkandimo vietą gali patekti mikroorganizmai, sukeliantys odos pūlinius ir kitas odos ligas. Kojų nagais utėlė įkimba į plauką ar audinį ir ilgai išsilaiko. Tinkamiausia utėlėms gyvuoti temperatūra yra nuo +28 C iki +32 C. Ypač judri prie +30 – +37 C temperatūros. Utėlė gali nuropoti 10–30 cm per minutę. Ji nustoja judėti -6 – +5 C temperatūroje. Ji žūsta per 1–2 paras, esant +45 C temperatūrai. Vandenyje (+15 – +17 C) utėlė išgyvena 1–2 paras. Utėlė prie +10 – +20 C temperatūros gali badauti 10 dienų. Utėlių patelės atideda kiaušinėlius (glindas), iš kurių po 5–9 dienų išsivysto lervos. Mažos utėlaitės išsirita po 6–18 dienų ir po 30 min. jau geba siurbti kraują. Ant žmogaus kūno parazituoja galvinės, drabužinės ir kirkšninės utėlės. Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 2 tūkst. utėlėtumo (pedikuliozės) atvejų, iš jų apie 40 % sudaro moksleiviai.

Galvinės utėlės gyvena ir veisiasi galvos plaukuose ir kitose plaukuotose kūno vietose 27–38 dienas. Kai jų labai daug, jos aptinkamos ne tik plaukuose, bet ir ant kūno, rūbuose, kituose minkštuose daiktuose. Tai 2,0–4,0 mm ilgio, pilkos spalvos parazitas, kasdien atideda po 4, per gyvenimą iki 150 kiaušinėlių (glindų), kuriuos priklijuoja prie plauko arti odos. Galvinė utėlė kraują siurbia kas 2-3 val. ir be žmogaus gali išgyventi iki 24 valandų.

Drabužinės utėlės gyvena ir veisiasi apatiniuose baltiniuose, rečiau – viršutiniuose drabužiuose, patalynėje, o kai jų daug – viršutiniuose rūbuose, kojinėse, avalynėje. Drabužinė utėlė yra pilkos spalvos, 2,3–4,75 mm ilgio bei judriausia lyginant su kitomis žmogaus utėlėmis. Užropojusi ant žmogaus kūno utėlė kraują siurbia 3–10 min., 2–3 kartus per dieną. Drabužinė utėlė kasdien atideda 5–14 kiaušinėlių (per gyvenimą iki 400), priklijuoja juos prie rūbų siūlių, klosčių, raukšlių. Kiaušinėliai gali būti atidedami ant lygių paviršių, net ant metalinių daiktų, pvz., sagų, sagčių, diržų. Utėlė gyvena 32–46 dienas, be žmogaus gali išgyventi apie savaitę.

Kirkšninės utėlės gyvena ir veisiasi gaktos, rečiau–pažasties, krūtinės plaukuose ar antakiuose, blakstienose vieną mėnesį. Pasitaiko kirkšninės utėlės vaikų galvos plaukuose. Utėlė mažai judri, yra smulki 1,36–1,6 mm ilgio, todėl ją sunku pastebėti. Kirkšninės utėlės kūnas – tamsiai rusvos – juodos spalvos. Priekinėmis kojomis stipriai laikydamasi už plauko ir įleidusi siurbliuką į odą, ji išsilaiko tokioje padėtyje net keletą dienų. Kraują siurbia dažnai su trumpomis pertraukomis, todėl siurbimo vietoje sukelia niežulį. Kasantis niežulys nesusilpnėja, priešingai jis sustiprėja, ypač jis jaučiamas naktį, atsigulus ir sušilus, matomi nukasymai, įkandimo žymės ir kiaušinėliai (glindos) ant plaukų. Kasdien kirkšninė utėlė atideda po 3, per gyvenimą iki 50 kiaušinėlių (glindų). Ji be žmogaus gali išgyventi iki 10–12 val.

Utėlėmis apsikrečiama dėl artimo sąlyčio su utėlėtais asmenimis, naudojantis jų rūbais, daiktais. Galvinėmis utėlėmis dažniausiai apsikrečiama naudojantis utėlėtų žmonių šukomis, plaukų šepečiais, drabužinėmis – baltiniais, drabužiais, patalynėmis. Kirkšninėmis utėlėmis užsikrečiama lytinio kontakto metu. Artimo sąlyčio metu utėlės perropoja nuo vieno žmogaus ant kito, jei drabužinių ir galvinių utėlių yra labai daug, jos gali ropoti per grindis ir per įvairius aplinkos daiktus.